Hadiso Nr. 8
– Ibn ‘Umar (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė: „Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ pasakė: „Islamas remiasi penkiais (ramsčiais): liudijimu, kad nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Allahą, ir kad Muhamedas yra Allaho pasiuntinys, „saliat“ (privalomą paros maldą) atlikimu, „zakiat“ privalomą mokestį) mokėjimu, „hadž“ (piligriminę kelionę prie Kaabos, Aukojimo šventės metu) atlikimu ir pasninku Ramadano metu.“
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى، قَالَ: أَخْبَرَنَا حَنْظَلَةُ بْنُ أَبِي سُفْيَانَ، عَنْ عِكْرِمَةَ بْنِ خَالِدٍ، عَنِ ابْنِ عُمَرَ، رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ «بُنِيَ الإِسْلاَمُ عَلَى خَمْسٍ: شَهَادَةِ أَنْ لاَ إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ، وَإِقَامِ الصَّلاَةِ، وَإِيتَاءِ الزَّكَاةِ، وَالحَجِّ، وَصَوْمِ رَمَضَانَ».
Hadiso Nr. 9
– Abu Hurajrat (tebūnie juo patenkintas Allahas) mums pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Tikėjimas (apima) daugiau nei šešiasdešimt šakų, o kuklumas yra (viena iš) tikėjimo šakų.“
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ الجُعْفِيُّ، قَالَ: حَدَّثَنَا أَبُو عَامِرٍ العَقَدِيُّ، قَالَ: حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ بِلاَلٍ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ دِينَارٍ، عَنْ أَبِي صَالِحٍ، عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ «الإِيمَانُ بِضْعٌ وَسِتُّونَ شُعْبَةً، وَالحَيَاءُ شُعْبَةٌ مِنَ الإِيمَانِ».
Hadiso Nr. 10
– ‘Abdullah ibn ‘Amr (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Musulmonas yra tas, kuris nekenkia musulmonams savo liežuviu ar rankomis, o „muhadžir“ yra tas, kuris nustojo daryti tai, ką Allahas uždraudė.
حَدَّثَنَا آدَمُ بْنُ أَبِي إِيَاسٍ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي السَّفَرِ، وَإِسْمَاعِيلَ بْنِ أَبِي خَالِدٍ، عَنِ الشَّعْبِيِّ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «المُسْلِمُ مَنْ سَلِمَ المُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ، وَالمُهَاجِرُ مَنْ هَجَرَ مَا نَهَى اللَّهُ عَنْهُ» قَالَ أَبُو عَبْدِ اللَّهِ: وَقَالَ أَبُو مُعَاوِيَةَ، حَدَّثَنَا دَاوُدُ هُوَ ابْنُ أَبِي هِنْدٍ، عَنْ عَامِرٍ، قَالَ: سَمِعْتُ عَبْدَ اللَّهِ يَعْنِي ابْنَ عَمْرٍو، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ وَقَالَ عَبْدُ الأَعْلَى، عَنْ دَاوُدَ، عَنْ عَامِرٍ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ.
Hadiso Nr. 11
– Abu Mūsa (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė: „(Žmonės) paklausė: „O Allaho pasiuntiny Muhammedai ﷺ, kieno Islamas yra geriausias?“ Jis ﷺ atsakė: „(To Islamas), kuris nekenkia (kitiems) musulmonams savo liežuviu ir rankomis.“
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ القُرَشِيُّ قَالَ: حَدَّثَنَا أَبِي، قَالَ: حَدَّثَنَا أَبُو بُرْدَةَ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بُرْدَةَ، عَنْ أَبِي بُرْدَةَ، عَنْ أَبِي مُوسَى رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، قَالَ: قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ، أَيُّ الإِسْلاَمِ أَفْضَلُ؟ قَالَ: «مَنْ سَلِمَ المُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ».
Hadiso Nr. 12
– ‘Abdullah ibn ‘Amr (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė: „Vienas vyras paklausė pranašo Muhammedo ﷺ: „Kuri Islamo apraiška yra geriausia?“ Jis atsakė: „(Geriausia yra tai, kad) jūs maitinate (žmones) ir sveikinate tuos, kuriuos pažįstate, ir tuos, kurių nepažįstate.“
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ خَالِدٍ، قَالَ: حَدَّثَنَا اللَّيْثُ، عَنْ يَزِيدَ، عَنْ أَبِي الخَيْرِ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا، أَنَّ رَجُلًا سَأَلَ النَّبِيَّ ﷺ: أَيُّ الإِسْلاَمِ خَيْرٌ؟ قَالَ: «تُطْعِمُ الطَّعَامَ وَتَقْرَأُ السَّلاَمَ عَلَى مَنْ عَرَفْتَ وَمَنْ لَمْ تَعْرِفْ».
Hadiso Nr. 13
– ‘Anas (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Nė vienas iš jūsų nepatikės, kol nepalinkės savo broliui (islame) to, ko linki sau.“
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ، قَالَ: حَدَّثَنَا يَحْيَى، عَنْ شُعْبَةَ، عَنْ قَتَادَةَ، عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ وَعَنْ حُسَيْنٍ المُعَلِّمِ، قَالَ: حَدَّثَنَا قَتَادَةُ، عَنْ أَنَسٍ عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «لاَ يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ حَتَّى يُحِبَّ لِأَخِيهِ مَا يُحِبُّ لِنَفْسِهِ».
Hadiso Nr. 14
– Abu Hurajrat (tebūnie juo patenkintas Allahas) mums pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Prisiekiu Tuo (Allaho), Kurio rankoje yra mano siela, nė vienas iš jūsų iš tikrųjų netiki, kol aš jam nebūnu labiau mylimas nei jo tėvas ir sūnus.“
حَدَّثَنَا أَبُو اليَمَانِ، قَالَ: أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ، قَالَ: حَدَّثَنَا أَبُو الزِّنَادِ، عَنِ الأَعْرَجِ، عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ قَالَ: «فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ، لاَ يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ حَتَّى أَكُونَ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِنْ وَالِدِهِ وَوَلَدِهِ».
Hadiso Nr. 15
– ‘Anas (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Nė vienas iš jūsų iš tikrųjų netiki, kol aš jam nebūnu labiau mylimas nei jo tėvas, jo sūnus ir visa žmonija.“
حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ، قَالَ: حَدَّثَنَا ابْنُ عُلَيَّةَ، عَنْ عَبْدِ العَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ، عَنْ أَنَسٍ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ، ح وحَدَّثَنَا آدَمُ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، عَنْ قَتَادَةَ، عَنْ أَنَسٍ، قَالَ: قَالَ النَّبِيُّ ﷺ «لاَ يُؤْمِنُ أَحَدُكُمْ، حَتَّى أَكُونَ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِنْ وَالِدِهِ وَوَلَدِهِ وَالنَّاسِ أَجْمَعِينَ».
Hadiso Nr. 16
– ‘Anas ibn Malik (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Yra trys savybės, kurias turintis, atras tikėjimo saldumą: kai Allahas ir Jo pasiuntinys Muhammedas ﷺ jam yra labiau mylimi nei kas nors kita; kad jis myli žmogų tik dėl Allaho; ir kad jis ir nenori grįžti į neigimą Absoliutinės tiesos, lygiai kaip nenori būti įmestas į ugnį.“.
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ المُثَنَّى، قَالَ: حَدَّثَنَا عَبْدُ الوَهَّابِ الثَّقَفِيُّ، قَالَ: حَدَّثَنَا أَيُّوبُ، عَنْ أَبِي قِلاَبَةَ، عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «ثَلاَثٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ وَجَدَ حَلاَوَةَ الإِيمَانِ: أَنْ يَكُونَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِمَّا سِوَاهُمَا، وَأَنْ يُحِبَّ المَرْءَ لاَ يُحِبُّهُ إِلَّا لِلَّهِ، وَأَنْ يَكْرَهَ أَنْ يَعُودَ فِي الكُفْرِ كَمَا يَكْرَهُ أَنْ يُقْذَفَ فِي النَّارِ».
Hadiso Nr. 17
– ‘Anas (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Tikėjimo ženklas yra meilė „ansarams“, o veidmainystės ženklas – nekęsti „ansarų“.“
حَدَّثَنَا أَبُو الوَلِيدِ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، قَالَ: أَخْبَرَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ جَبْرٍ، قَالَ: سَمِعْتُ أَنَسًا عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «آيَةُ الإِيمَانِ حُبُّ الأَنْصَارِ، وَآيَةُ النِّفَاقِ بُغْضُ الأَنْصَارِ».
Hadiso Nr. 18
– ‘Ubadat ibn al-Samit (tebūnie juo patenkintas Allahas), kuris buvo Badro mūšio liudininkas ir buvo vienas iš lyderių per al-‘Aqab naktį, kai aplink jį buvo grupė jo bendražygių Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ pasakė: „Prisiekit man, kad nieko nesiesite su Allahu, nei vogsite, nei svetimausite, nei žudysite savo vaikų, nei skleisite melų, kuriuos sugalvojo jūsų širdys, nei atsisakysite paklusti tam, kas yra patvirtinta (Šariato). Allahas atlygins tiems iš jūsų, kurie ištikimi šiai priesaikai, ir kas padarys bet kurią iš šių (nuodėmių) ir bus nubaustas šiame pasaulyje, bausmė bus kaip išpirka. O kas padarys bet kurią iš šių (nuodėmių) ir Allahas jį uždengs (už nuodėmę), tada Allahas nuspręs, ir jei Jis panorės, Jis jam atleis, o jei Jis panorės, Jis jį nubaus.“
حَدَّثَنَا أَبُو اليَمَانِ، قَالَ: أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ، عَنِ الزُّهْرِيِّ، قَالَ: أَخْبَرَنِي أَبُو إِدْرِيسَ عَائِذُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ، أَنَّ عُبَادَةَ بْنَ الصَّامِتِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ وَكَانَ شَهِدَ بَدْرًا وَهُوَ أَحَدُ النُّقَبَاءِ لَيْلَةَ العَقَبَةِ: أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ قَالَ، وَحَوْلَهُ عِصَابَةٌ مِنْ أَصْحَابِهِ: «بَايِعُونِي عَلَى أَنْ لاَ تُشْرِكُوا بِاللَّهِ شَيْئًا، وَلاَ تَسْرِقُوا، وَلاَ تَزْنُوا، وَلاَ تَقْتُلُوا أَوْلاَدَكُمْ ، وَلاَ تَأْتُوا بِبُهْتَانٍ تَفْتَرُونَهُ بَيْنَ أَيْدِيكُمْ وَأَرْجُلِكُمْ، وَلاَ تَعْصُوا فِي مَعْرُوفٍ، فَمَنْ وَفَى مِنْكُمْ فَأَجْرُهُ عَلَى اللَّهِ، وَمَنْ أَصَابَ مِنْ ذَلِكَ شَيْئًا فَعُوقِبَ فِي الدُّنْيَا فَهُوَ كَفَّارَةٌ لَهُ، وَمَنْ أَصَابَ مِنْ ذَلِكَ شَيْئًا ثُمَّ سَتَرَهُ اللَّهُ فَهُوَ إِلَى اللَّهِ، إِنْ شَاءَ عَفَا عَنْهُ وَإِنْ شَاءَ عَاقَبَهُ» فَبَايَعْنَاهُ عَلَى ذَلِكَ.
Hadiso Nr. 19
– Abu Sa’id al-Khudri (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ pasakė: „Netrukus didžiausias musulmono turtas bus avys, kurias jis seks į kalnų viršūnes ir vietas, kur lyja, bėgdamas su savo religija nuo negandų.“
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ، عَنْ مَالِكٍ، عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي صَعْصَعَةَ، عَنْ أَبِيهِ، عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الخُدْرِيِّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، أَنَّهُ قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ: «يُوشِكُ أَنْ يَكُونَ خَيْرَ مَالِ المُسْلِمِ غَنَمٌ يَتْبَعُ بِهَا شَعَفَ الجِبَالِ وَمَوَاقِعَ القَطْرِ، يَفِرُّ بِدِينِهِ مِنَ الفِتَنِ».
Hadiso Nr. 20
– ‘Aiša (tikinčiųjų mama) (tebūnie ja Allahas patenkintas) pasakė: „Kai Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ nurodinėjo jiems, jis liepė atlikti tik tuos darbus, kuriuos jie sugeba.“ Jie sakė: „Mes nesame tokie kaip tu, o Allaho pasiuntiny Muhammedai ﷺ. Iš tiesų, Allahas atleido tau tavo praeities ir būsimas nuodėmes.“ Tada jis ﷺ supyko, net jo veide pasirodydavo pyktis. Tada jis ﷺ sakė: „Aš esu pamaldžiausias ir labiausiai žinantis apie Allahą iš jūsų.“
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلاَمٍ، قَالَ: أَخْبَرَنَا عَبْدَةُ، عَنْ هِشَامٍ، عَنْ أَبِيهِ، عَنْ عَائِشَةَ، قَالَتْ: كَانَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ إِذَا أَمَرَهُمْ، أَمَرَهُمْ مِنَ الأَعْمَالِ بِمَا يُطِيقُونَ، قَالُوا: إِنَّا لَسْنَا كَهَيْئَتِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ، إِنَّ اللَّهَ قَدْ غَفَرَ لَكَ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِكَ وَمَا تَأَخَّرَ، فَيَغْضَبُ حَتَّى يُعْرَفَ الغَضَبُ فِي وَجْهِهِ، ثُمَّ يَقُولُ: «إِنَّ أَتْقَاكُمْ وَأَعْلَمَكُمْ بِاللَّهِ أَنَا».
Hadiso Nr. 21
– ‘Anas ibn Malik (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Yra trys savybės, kurias turintis atras tikėjimo saldumą: kad Allahas ir Jo Muhammedas ﷺ jam yra mylimesni už viską; kad jis myli žmogų tik dėl Allaho, Išaukštintojo ir Šlovingojo; ir kad jis nekenčia grįžti į netikėjimą po to, kai Allahas jį nuo to išgelbėjo.“ Lygiai taip pat, kaip jis nekenčia būti įmestas į ugnį.
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، عَنْ قَتَادَةَ، عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «ثَلاَثٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ وَجَدَ حَلاَوَةَ الإِيمَانِ: مَنْ كَانَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِمَّا سِوَاهُمَا، وَمَنْ أَحَبَّ عَبْدًا لاَ يُحِبُّهُ إِلَّا لِلَّهِ عَزَّ وَجَلَّ، وَمَنْ يَكْرَهُ أَنْ يَعُودَ فِي الكُفْرِ، بَعْدَ إِذْ أَنْقَذَهُ اللَّهُ، مِنْهُ كَمَا يَكْرَهُ أَنْ يُلْقَى فِي النَّارِ».
Hadiso Nr. 22
– ‘Abu Sa’id al-Khudri (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Kai Rojaus žmonės įžengs į Rojų, o Pragaro žmonės pateks į Pragarą, Allahas įsakys tiems, kurių tikėjimas prilygsta garstyčios grūdelio svoriui, būti išvestiems iš Pragaro. Taigi jie bus išvesti, bet (iki to laiko) pajuodę (apanglėję). Tada jie bus įdėti į Haja’ (lietaus) arba Hajat (gyvenimo) upę (pasakotojas abejoja, kuris terminas yra teisingas), ir jie atgims kaip grūdas, augantis prie potvynio kanalo kranto. Ar nematote, kad jis išeina geltonas ir susisukęs?“
حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ، قَالَ: حَدَّثَنِي مَالِكٌ، عَنْ عَمْرِو بْنِ يَحْيَى المَازِنِيِّ، عَنْ أَبِيهِ، عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الخُدْرِيِّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، عَنِ النَّبِيِّ ﷺ قَالَ: «يَدْخُلُ أَهْلُ الجَنَّةِ الجَنَّةَ، وَأَهْلُ النَّارِ النَّارَ»، ثُمَّ يَقُولُ اللَّهُ تَعَالَى: «أَخْرِجُوا مِنَ النَّارِ مَنْ كَانَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالُ حَبَّةٍ مِنْ خَرْدَلٍ مِنْ إِيمَانٍ. فَيُخْرَجُونَ مِنْهَا قَدِ اسْوَدُّوا، فَيُلْقَوْنَ فِي نَهَرِ الحَيَا، أَوِ الحَيَاةِ – شَكَّ مَالِكٌ – فَيَنْبُتُونَ كَمَا تَنْبُتُ الحِبَّةُ فِي جَانِبِ السَّيْلِ، أَلَمْ تَرَ أَنَّهَا تَخْرُجُ صَفْرَاءَ مُلْتَوِيَةً» قَالَ وُهَيْبٌ: حَدَّثَنَا عَمْرٌو: الحَيَاةِ، وَقَالَ: خَرْدَلٍ مِنْ خَيْرٍ.
Hadiso Nr. 23
– ‘Abu Sa’id al-Khudri (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Kol miegojau, mačiau, kaip man buvo atvedami žmonės, ir jie vilkėjo marškinius, kai kurie siekė krūtinę, o kai kurie buvo trumpesni.“ „Man buvo atvestas ‘Umar ibn al-Khattab, ir jis vilkėjo marškinius, kuriuos tempė.“ Jie paklausė: „Kaip tu tai interpretavai, o Allaho pasiuntiny Muhammedai ﷺ?“ Jis ﷺ atsakė: „Religija.“
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدِ اللَّهِ، قَالَ: حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعْدٍ، عَنْ صَالِحٍ، عَنِ ابْنِ شِهَابٍ، عَنْ أَبِي أُمَامَةَ بْنِ سَهْلِ بْنِ حُنَيْفٍ، أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا سَعِيدٍ الخُدْرِيَّ، يَقُولُ: قَالَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ: «بَيْنَا أَنَا نَائِمٌ، رَأَيْتُ النَّاسَ يُعْرَضُونَ عَلَيَّ وَعَلَيْهِمْ قُمُصٌ، مِنْهَا مَا يَبْلُغُ الثُّدِيَّ، وَمِنْهَا مَا دُونَ ذَلِكَ، وَعُرِضَ عَلَيَّ عُمَرُ بْنُ الخَطَّابِ وَعَلَيْهِ قَمِيصٌ يَجُرُّهُ». قَالُوا: فَمَا أَوَّلْتَ ذَلِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ؟ قَالَ: «الدِّينَ».
Hadiso Nr. 24
– Salim bin ‘Abdullah pasakė, kad jo tėvas, pasakė kad Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ praeidamas pro šalį „ansarų“ kilmės vyro, kuris barė savo brolį dėl kuklumo, tuomet Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ pasakė: „Palikite jį, nes kuklumas yra tikėjimo dalis.“
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ، قَالَ: أَخْبَرَنَا مَالِكُ بْنُ أَنَسٍ، عَنِ ابْنِ شِهَابٍ، عَنْ سَالِمِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ، عَنْ أَبِيهِ، أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ مَرَّ عَلَى رَجُلٍ مِنَ الأَنْصَارِ، وَهُوَ يَعِظُ أَخَاهُ فِي الحَيَاءِ، فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ: «دَعْهُ فَإِنَّ الحَيَاءَ مِنَ الإِيمَانِ».
Hadiso Nr. 25
– Ibn ‘Umar (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ pasakė: „Man buvo nurodyta kovoti su žmonėmis, kol jie nepaliudys, kad nėra kito dievo, įskyrus vienintelį Allahą, ir kad Muhammadas yra Allaho pasiuntinys, ir pradės atlikinėti „saliat“ (privalomą paros maldą) bei duos „zakiat“ (privalomą išmaldą). Jei jie tai padarys, jie apsaugos savo gyvybes ir turtą nuo manęs (kurių jie gali būti atimti tik ateityje) remiantis Islamo kanonais, ir (tokiu atveju) jų atsiskaitymas yra su Allahu.“
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ المُسْنَدِيُّ، قَالَ: حَدَّثَنَا أَبُو رَوْحٍ الحَرَمِيُّ بْنُ عُمَارَةَ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، عَنْ وَاقِدِ بْنِ مُحَمَّدٍ، قَالَ: سَمِعْتُ أَبِي يُحَدِّثُ، عَنِ ابْنِ عُمَرَ، أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ قَالَ: «أُمِرْتُ أَنْ أُقَاتِلَ النَّاسَ حَتَّى يَشْهَدُوا أَنْ لاَ إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ، وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ، وَيُقِيمُوا الصَّلاَةَ، وَيُؤْتُوا الزَّكَاةَ، فَإِذَا فَعَلُوا ذَلِكَ عَصَمُوا مِنِّي دِمَاءَهُمْ وَأَمْوَالَهُمْ إِلَّا بِحَقِّ الإِسْلاَمِ، وَحِسَابُهُمْ عَلَى اللَّهِ».
Hadiso Nr. 26
– Abu Hurajrat (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad Allaho pasiuntinio Muhammedo ﷺ buvo paklausta: „Kuris darbas yra geriausias?“ Jis ﷺ atsakė: „Tikėjimas Allahu ir Jo pasiuntiniu.“ Buvo paklausta: „O kas tada?“ Jis ﷺ atsakė: „Džihadas Allaho kelyje.“ Buvo paklausta: „O kas tada?“ Jis ﷺ atsakė: „Palaiminta piligriminė kelionė.“
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ يُونُسَ، وَمُوسَى بْنُ إِسْمَاعِيلَ، قَالاَ: حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعْدٍ، قَالَ: حَدَّثَنَا ابْنُ شِهَابٍ، عَنْ سَعِيدِ بْنِ المُسَيِّبِ، عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ، أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ سُئِلَ: أَيُّ العَمَلِ أَفْضَلُ؟ فَقَالَ: «إِيمَانٌ بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ». قِيلَ: ثُمَّ مَاذَا؟ قَالَ: «الجِهَادُ فِي سَبِيلِ اللَّهِ» قِيلَ: ثُمَّ مَاذَا؟ قَالَ: «حَجٌّ مَبْرُورٌ».
Hadiso Nr. 27
“- Sa’ad (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė, kad Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ duodamas dovanas žmonių grupei, tarp kurios sėdėjau ir aš – Sa’ad, Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ praleido žmogų, kuris man labiausiai patiko. Taigi aš pasakiau: O Allaho pasiuntiny Muhammedai ﷺ, kas tau negerai su tuo ir tuo? Prisiekiu, aš jį matau kaip tikintįjį.“ Jis ﷺ atsakė: „Arba musulmoną.“ Kurį laiką tylėjau, tada tai, ką apie jį žinojau, mane pribloškė, todėl grįžau prie savo teiginio ir pasakiau: „Ką tu manai apie tą ir tą? Prisiekiu, aš jį matau kaip tikintįjį.“ Jis ﷺ atsakė: „Arba musulmoną.“ Tada tai, ką apie jį žinojau, mane nugalėjo, todėl grįžau prie savo teiginio, ir tuomet Allaho pasiuntinys Muhammedas ﷺ grįžo ir tarė: „O Sa’ad, aš duodu žmogui, net jei kas nors kitas man yra labiau mylimas nei jis, bijodamas, kad Allahas neįmestų jo į ugnį.“
Junus, Salih, Ma’amar tai patvirtino ir Ibn Akhi Az-Zuhri pasakė, kad Az-Zuhri tai patvirtino.”
حَدَّثَنَا أَبُو اليَمَانِ، قَالَ: أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ، عَنِ الزُّهْرِيِّ، قَالَ: أَخْبَرَنِي عَامِرُ بْنُ سَعْدِ بْنِ أَبِي وَقَّاصٍ، عَنْ سَعْدٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ، أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ أَعْطَى رَهْطًا وَسَعْدٌ جَالِسٌ، فَتَرَكَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ رَجُلًا هُوَ أَعْجَبُهُمْ إِلَيَّ، فَقُلْتُ: يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا لَكَ عَنْ فُلاَنٍ فَوَاللَّهِ إِنِّي لَأَرَاهُ مُؤْمِنًا، فَقَالَ: «أَوْ مُسْلِمًا» فَسَكَتُّ قَلِيلًا، ثُمَّ غَلَبَنِي مَا أَعْلَمُ مِنْهُ، فَعُدْتُ لِمَقَالَتِي، فَقُلْتُ: مَا لَكَ عَنْ فُلاَنٍ؟ فَوَاللَّهِ إِنِّي لَأَرَاهُ مُؤْمِنًا، فَقَالَ: «أَوْ مُسْلِمًا». ثُمَّ غَلَبَنِي مَا أَعْلَمُ مِنْهُ فَعُدْتُ لِمَقَالَتِي، وَعَادَ رَسُولُ اللَّهِ ﷺ، ثُمَّ قَالَ: «يَا سَعْدُ إِنِّي لَأُعْطِي الرَّجُلَ، وَغَيْرُهُ أَحَبُّ إِلَيَّ مِنْهُ، خَشْيَةَ أَنْ يَكُبَّهُ اللَّهُ فِي النَّارِ» وَرَوَاهُ يُونُسُ، وَصَالِحٌ، وَمَعْمَرٌ، وَابْنُ أَخِي الزُّهْرِيِّ، عَنِ الزُّهْرِيِّ.
Hadiso Nr. 28
– Abdullah ibn ‘Amr (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad vienas vyras paklausė Allaho pasiuntinio Muhammedo ﷺ: „Kuris Islamo aspektas yra geriausias?“ Jis ﷺ atsakė: „Maitinti alkanus ir pasveikinti linkint „selam“ (taika) tuos, kuriuos pažįstate, ir tuos, kuriuos nepažįstate.“
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ، قَالَ: حَدَّثَنَا اللَّيْثُ، عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي حَبِيبٍ، عَنْ أَبِي الخَيْرِ، عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو، أَنَّ رَجُلًا سَأَلَ رَسُولَ اللَّهِ ﷺ: أَيُّ الإِسْلاَمِ خَيْرٌ؟ قَالَ: «تُطْعِمُ الطَّعَامَ، وَتَقْرَأُ السَّلاَمَ عَلَى مَنْ عَرَفْتَ وَمَنْ لَمْ تَعْرِفْ».
Hadiso Nr. 29
– ‘Ibn Abbas (tebūnie juo patenkintas Allahas) pasakė, kad pranašas Muhammedas ﷺ pasakė: „Man buvo parodytas pragaras, ir aš mačiau, kad dauguma jo gyventojų buvo netikinčios moterys.“ Buvo klausiama: „Ar jos netiki Allahu?“ Jis atsakė: „Jos nedėkingos savo vyrams už gerumą. Jei visą gyvenimą elgtumėtės su viena iš jų maloniai, o tada ji pamatytų iš jūsų ką nors gero, ji pasakytų: „Niekada nemačiau iš tavęs nieko gero.“
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ، عَنْ مَالِكٍ، عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ، عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ، عَنِ ابْنِ عَبَّاسٍ، قَالَ: قَالَ النَّبِيُّ ﷺ: «أُرِيتُ النَّارَ فَإِذَا أَكْثَرُ أَهْلِهَا النِّسَاءُ، يَكْفُرْنَ» قِيلَ: أَيَكْفُرْنَ بِاللَّهِ؟ قَالَ: «يَكْفُرْنَ العَشِيرَ، وَيَكْفُرْنَ الإِحْسَانَ، لَوْ أَحْسَنْتَ إِلَى إِحْدَاهُنَّ الدَّهْرَ، ثُمَّ رَأَتْ مِنْكَ شَيْئًا، قَالَتْ: مَا رَأَيْتُ مِنْكَ خَيْرًا قَطُّ».
Hadiso Nr. 30
– Al-Ma’arur ibn Suwajd pasakė: „Sutikau Abu Zarr ar-Rabazat, jis vilkėjo chalatą, o jo vergas taip pat vilkėjo chalatą, todėl paklausiau jo apie tai, ir jis atsakė: „Įžeidžiau vyrą ir tyčiojausi iš jo dėl jo motinos, tuomet pranašas Muhammedas ﷺ man pasakė: „„O Abu Zarr, ar bardamas šį vyrą tyčiojaisi iš jo motinos?! Iš tiesų, tu esi žmogus, kuriame likę (nežinojimo likučių) nemokšybės! Iš tiesų, (tavo vergai) yra tavo broliai ir tavo tarnai, kuriuos Allahas padarė tau pavaldžiais. Tad tegul tas, kuris valdo savo brolį, maitina jį tuo, ką jis valgo, ir aprengia jį tuo, ką jis dėvi, ir nepatikėk jiems nieko, kas viršija jų galimybes, o jei patiki jiems ką nors, tai paremk juos.“
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ، قَالَ: حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، عَنْ وَاصِلٍ الأَحْدَبِ، عَنِ المَعْرُورِ بْنِ سُوَيْدٍ، قَالَ: لَقِيتُ أَبَا ذَرٍّ بِالرَّبَذَةِ، وَعَلَيْهِ حُلَّةٌ، وَعَلَى غُلاَمِهِ حُلَّةٌ، فَسَأَلْتُهُ عَنْ ذَلِكَ، فَقَالَ: إِنِّي سَابَبْتُ رَجُلًا فَعَيَّرْتُهُ بِأُمِّهِ، فَقَالَ لِي النَّبِيُّ ﷺ: «يَا أَبَا ذَرٍّ أَعَيَّرْتَهُ بِأُمِّهِ؟ إِنَّكَ امْرُؤٌ فِيكَ جَاهِلِيَّةٌ، إِخْوَانُكُمْ خَوَلُكُمْ، جَعَلَهُمُ اللَّهُ تَحْتَ أَيْدِيكُمْ، فَمَنْ كَانَ أَخُوهُ تَحْتَ يَدِهِ، فَلْيُطْعِمْهُ مِمَّا يَأْكُلُ، وَلْيُلْبِسْهُ مِمَّا يَلْبَسُ، وَلاَ تُكَلِّفُوهُمْ مَا يَغْلِبُهُمْ، فَإِنْ كَلَّفْتُمُوهُمْ فَأَعِينُوهُمْ».